„Billy’s Band“ – romantiškas alko-džiazas iš Sankt Peterburgo

     Spalio mėn. 22 d. sostinės klube „New York“ įvyks vienos ryškiausių šiuo metu Sankt Peterburgo grupės „Billy‘s band“ (www.billysband.ru) koncertas. Ugningas, šmaikštus, profesionaliai atliekamas džiazo, bliuzo ir retro muzikos mišinys. Tai rusiškasis Tomas Waitsas su savo ironiškai smagiais tekstais, šmaikščiais dialogais su publika – visa tai žada šis, kaip save vadina patys muzikantai, „Laidotuvių diksilendo su begaline laiminga pabaiga“ koncertas. Bilietus į šį koncertą platina Bilietai.lt.

     Šiandien sunku patikėti tuo faktu, kad, šio amžiaus pačioje pradžioje savo karjerą grupė „Billy’s Band“ pradėjusi kaip draugams ir pažįstamiems palinksminti skirta trupė, pamažu tapo vienu ryškiausių Rusijos klubinės scenos atradimų.

     Viena įspūdingiausių, grupę išpopuliarinusių programų yra „Being Tom Waits“, kurioje amerikiečių dainininko bei aktoriaus Tomo Waitso dainų versijos susipynusios su originalia grupės muzika, amerikietiškosios gotikos siužetai sumišę su vietiniais gyvenimiškais pastebėjimais, istorijomis ir Peterburgo mitais.

     Šiuo metu grupę „Billy’s Band“ sudaro keturi muzikantai: kontrabosu, pianinu grojantis ir dainuojantis – Bilis Novikas; gitara, orkestrinės lėkštės, staugimas – Andrejus Rižikas; bajanas, perkusija, staugimas – Antonas Matezijus; saksofonas, perkusija, pianinas – Michailas Židkichas.

     Grupės įkūrėjas Bilis Novikas nuo praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio dalyvavo ir kūrė įvairiausias muzikines grupes, projektus, nors jo išsilavinimas – vaikų pediatras (kurį laiką Bilis net buvo nusprendęs mesti muziką ir atsidėti gydytojo darbui, dirbo vaikų ligoninėje). Iš pradžių grupė vadinosi „Billy Dilly’s Band“ (pagal vienos grupės „Stagger Lee“ baladės personažo vardą) ir tik retkarčiais pasirodydavo tai viename, tai kitame muzikos klube, daugiausia atlikdavo žinomų pasaulio muzikos grupių dainų savo variantus.

     Tikrąja grupės užgimimo data patys nariai laiko 2001-ųjų antrąją pusę, kai visai netyčia „Billy‘s band“ visam mėnesiui išvyko gastrolių į Vokietiją. Beje, čia jie koncertavo ne tik klubuose, bet ir tiesiog gatvėje. Kaip sako grupės lyderis B. Novikas: „Gatvė yra labai aiškus ir tikslus to, kas įdomu ir kas neįdomu, indikatorius. Užtenka atsipalaiduoti 30 sekundžių ir 150 žmonių grupės aplink nebelieka, o užtenka padaryti kažką įdomaus, visą programą, per 30 sekundžių susirenka jau kitas 150 žmonių būrys. Groti gatvėse – tai visiškai kitokia, atskira istorija, kuri… tiesiog plėtojasi toliau. Susirenka patys įvairiausi žmonės ir dauguma jų tiesiog nesugeba nuslėpti savo nuostabos, savo emocijų. Labai įdomu stebėti jų veidų išraiškas“.

     Būtent kelionės po Vokietiją metu „Billy‘s Band“ suprato, kad yra tikra grupė, grupė, su pakankamai keista, netgi unikalia garsine palete: elektrine Rižiko gitara, kuria vienu metu grojamos solo partijos hard-roko stiliumi, paskui ima leisti keistus, ausį rėžiančius garsus, o Bilio balso išvis neįmanoma palyginti su kažkuo labiau apčiuopiamu, kol jo neišgirsti…

     Vienas pirmųjų „Billy‘s Band“ įrašų ir buvo grupės programos pagal T. Waitsą albumas „Being Tom Waits“. B. Novikas ypač pabrėžia T. Waitso muzikos ir gyvenimo įtaką grupės kūrybai, nes, tiesą sakant, nuo to viskas ir prasidėjo – iš pradžių jie pradėjo pergrojinėti T. Waitso dainas tiesiog gatvėje, paskui mažuose baruose ir kavinėse Sankt Peterburge. Vėliau, kaip pasakoja B. Novikas: „Tiesiog atsirado savas repertuaras, savo dainos, mes pradėjome vis labiau tolti nuo to, ką darėme pradžioje. Taip gimė mūsų pačių kūryba“.

     Būtent tuo metu ir buvo sugalvotas originalus šou, susidedantis iš savitai atliekamų T. Waitso dainų – muzikantai įterpė ištraukų iš svarbiausių T. Waitso interviu, įtraukdami momentų iš savo gyvenimo, atlikdami originalius savo muzikinius numerius, kaip jie patys sako – tiesiog adaptuodami šią muziką ne amerikiečiui klausytojui, nors vis dėlto patį amerikietiškąjį foną palikdami.

     Tikruoju debiutu tapo „Billy’s Band“ antrasis albumas „Paryžiaus sezonai“, kurį sudarė vien grupės narių dainos. Po to sekė dar keletas albumų, grupė pamažu pradėjo koncertuoti ir kitose šalyse – Estijoje, Suomijoje, Latvijoje, Amerikoje…

     Be klubinių koncertų „Billy’s Band“ savo istorijoje buvo parengusi ir keletą teatralizuotų programų – kaip jie patys sako – muzkinių performansų, pvz., programą „Bliuzas galvoje“. Tokias programas jie jau paprastai rengdavo nebe klubuose ar kavinėse, o teatrų scenose. Kiekvienas „Billy’s Band“ pasirodymas – tai tikras performansas: tam tikras spektaklis, improvizuotos solisto intermedijos. Šioje muzikoje dalyvauja ir žiūrovai, ir muzikantai, todėl čia itin stiprus dalyvavimo „tik čia ir dabar“ jausmas.

     „Billy’s Band“ taip pat yra kūrę ir muziką ne vienam Rusijos kino filmui, patys dalyvavo kelių filmų filmavimuose. Beje, šiuo metu, be nuolatinio kvarteto egzsituoja ir plačioji grupės sudėtis, kai „Billy’s Band“ koncertuoja kartu su kitais džiazo atlikėjais.

     „Billy‘s Band“ savo muzika ir šou nepalieka abejingų. Internetas pilnas pačių įvairiausių grupės gerbėjų ir ne tik šio kolektyvo apibūdinimų: tai nedideli miesto folkloro deriniai su ryškiu Piterio, amerikietiškojo bliuzo ir saloninio svingo aromatu, kuriame dainų numeriai kaitaliojasi ir yra sumišę su trumpomis „atmosferinėmis“ instrumentinėmis pjesėmis ir Bilio monologais“.

     Beje, patys muzikantai savo stilių apibūdina kaip gedulingą diksilendą su nesibaigiančiu hapy-end’u.

     Tiesa yra viena – vienareikšmiškai ir trumpai apibūdinti „Billy’s Band“ yra be galo sunku. Tai ir minėtasis džiazas, bliuzas, originalus alko-džiazas, o taip pat šansonai, ska, rokenrolas bei daugybė kitų įvairiausių muzikinių stilių ir manierų. Viename interviu Berlyno radijuje pats B. Novikas kalbėjo: „Paaiškėjo, kad ir mums patiems klausimas, kaip pavadinti tai, ką darome, yra nepaprastas. Mums taip pat labai norisi kažkaip pavadinti tai, na, kad, pavyzdžiui, pirmosios pažinties atveju žmonėms, kurie nėra mūsų girdėję, galėtume paaiškinti, ką vis dėlto mes grojame. Paprasčiausiai tariant – tai džiazo ir bliuzo mišinys. Ne pretenzingojo ir ne aukštojo matematinio džiazo, o greičiau tiesiog liaudies džiazo… Kartais mes tai vadiname lengvu alko-džiazu ir, be abejo, ekologišku džiazu, todėl, kad kiek mums žinoma, nuo mūsų muzikos dar nėra nukentėjęs nei vienas žmogus ar gyvūnas…“

     „Billy’s Band“ kuria pusiau dainas, monologus, pusiau sintetinį žanrą tarp muzikos ir literatūros. Kiekvienas, kas klausosi šios grupės, girdi ne tik graudulingus tekstus ir neįprastą muziką, bet ir itin originalų vokalą. Viena vertus supranti – kad taip dainuotum, turi turėti prigimtinių sugebėjimų. Kita vertus, supranti, kad toks balsas pats savaime tiesiog neatsiranda. Bilis Novikas sako, kad už tai „dėkingas“ gatvei. „Kai grojome viename Europos miestų gatvėje, o Europoje žmonės kažkodėl mėgsta distanciją ir arti neprieina, tiesiog žiūri iš toliau, už kokių 15 žingsnių nuo muzikantų, man tiesiog labai norėjosi, kad jie išgirstų mūsų dainų žodžiu” - pasakojo B. Novikas. – “ Norėjau pasidalyti ne kažkokiu savo bumbėjimu, o pokalbiu, kad visiems būtų aišku. Tam, žinoma, reikėjo šiokio tokio balso forsavimo, kuris per kokias tris dienas ir tapo tokiu mano balsu“.

     Į savo dainas Bilis įtraukia įvairius pasakojamuosius intarpus. Apie bet ką – pasakoja detektyvines istorijas, dalijasi pagirių „skausmais ir širdgėla“, apie pražūtingą meilę, keliones, viskį.

     Paklaustas apie ką yra „Billy‘s band“ dainų tekstai B. Novikas atsako: „Nežinau“. Ir tęsia: „Visada maniau, kad mūsų dainos apie svajonę, apie meilę, kuri galbūt niekada neišsipildo, ir apie tai, ar reikia, kad visa tai iš tiesų išsipildytų. Aš tekstuose lieku lyrikas idealistas, o kai tokie tekstai susiduria su mūsų  muzika – pavyksta labai įdomus kontrastas. Neblogas kokteilis. Ateityje norėčiau rašyti dar labiau idealistiškus ir lyriškus tekstus. Man tekstas patinka tada, kai išspaudžia ašarą...

     Akivaizdu, kad „Billy’s Band“ grupei kūryba – tai procesas, o ne rezultatas. Paieškų, bandymų ir klaidų procesas.

     Šiandien „Billy’s Band“ savo didžiausiu laimėjimu laiko tai, kad jiems pavyko likti nepriklausoma grupe, galinčia priimti savarankiškus sprendimus, nepriklausyti jokiai konkrečiai gaujai, neįsikabinti į vieną stilių ir netapti tik dalimi kažkokio didelio ir nesibaigiančio šou verslo.

Jurga Lūžaitė