Ramūnas ZILNYS ("Lietuvos rytas")
Legendinis muzikantas Frankas Zappa niekada nesilankė Lietuvoje. Tačiau tai padarys garsiojo menininko sūnus Dweezilas Zappa. Amerikiečių gitaristas vasaros pradžioje viešės Vilniuje – mieste, kuriame stovi bronzinis jo tėvo biustas.
„Zappa Plays Zappa“. Išvertus į lietuvių kalbą – Zappa groja Zappą. Taip vadinasi grupė, jau trejus metus gastroliuojanti visame pasaulyje.
Ambicingas 40-mečio Dweezilo sumanymas – jaunajai kartai ir seniesiems gerbėjams gyvai atlikti tėvo kūrybą – pasiteisino su kaupu. Klausytojai žeria liaupses 1993-iaisiais mirusio F.Zappos sūnui, sugebėjusiam įtikinamai atkartoti maištingą tėvo muzikos dvasią.
Roką, džiazą, elektroninę, avangardo muziką kūręs F.Zappa laikomas vienu svarbiausių XX amžiaus menininkų. Dešimtis eksperimentų kupinų albumų išleidęs muzikantas 1997-aisiais po mirties buvo apdovanotas „Grammy“ apdovanojimu už gyvenimo nuopelnus.
1995-aisiais Vilniuje būrys entuziastų pastatė paminklą F.Zappai, iki šiol keliantį nuostabą užsieniečiams. Šįmet paminklo kopija iškils ir JAV, gimtajame muzikanto mieste Baltimorėje.
„Zappa Plays Zappa“ koncertas birželio 4-ąją įvyks Vilniaus „Forum Palace“ rūmuose.
Artėjant vieninteliam grupės koncertui Baltijos šalyse D.Zappa telefonu davė išskirtinį interviu „Lietuvos rytui“.
- Kaip jaučiatės, turėdamas progą atvykti į pagarbą jūsų tėvui parodžiusį Vilnių?
- Puikiai. Žinau apie paminklą, kuris stovi jūsų mieste. Tai – malonus, bet ir kiek keistas reiškinys. Labai neįprasta išgirsti, kad mažai žinomoje šalyje stovi paminklas mano tėvui – žmogui, kuris gyveno ir kūrė Amerikoje, bet šioje valstybėje jo nuopelnai muzikai deramai neįvertinti. Manau, tai unikalus atvejis.
- Ar, prieš Vilniuje statant paminklą, žinojote apie šį sumanymą?
- Ne, bet kai jis atsirado, apie tai išgirdome. Su mumis niekas nesusisiekė. Tačiau koks skirtumas – pamatyti tą paminklą bus nuostabu. Tai, kad kažkas rado savyje geros valios ir įkvėpimo jį pastatyti, daro didžiulį įspūdį.
- Šįmet paminklo kopija atsiras ir JAV mieste Baltimorėje, kur gimė jūsų tėvas. Kaip vertinate šią lietuvių iniciatyvą?
- Vėlgi – juokinga, kad pats Baltimorės miestas nesusiprotėjo to padaryti. O padarė žmonės iš mažytės šalies, apie kurią amerikiečiai nieko nežino. Esu sužavėtas lietuvių entuziazmo. Manau, tėvui ši anekdotą primenanti situacija patiktų. Gali daug pasiekti, bet tam, kad būtum pagerbtas savo mieste, reikia lietuvių įsikišimo. Tikrai ironiška.
- Ar mintis groti tėvo dainas jums nesukėlė dvejonių?
- Ilgai apie tai svarsčiau. Pirmiausia – tie kūriniai labai sudėtingi, į juos įdėta daug darbo. Kartais klausytojai to neįvertina. Jaunystėje sakiau, kad tinkamai pagroti tėvo kūrybos nesugebėčiau.
Kad galėčiau sukurti projektą „Zappa Plays Zappa“, man reikėjo smarkiai patobulinti savo grojimą. Tam sugaišau dvejus metus – kasdien valandų valandas repetuodamas tėvo kūrinius. Kai kuriuos fragmentus, kurie trunka kelias sekundes, teko šlifuoti šešis mėnesius. Pirmiausia aš išklausiau visų plokštelių, kurias įrašė tėvas – chronologine tvarka.
- Nebijojote skeptiškos publikos reakcijos?
- Na, daug kas manė – čia bus visiškas šūdas. Jis surinks buvusių tėvo bendražygių grupę ir apsimetinės savo tėvu. Tačiau subūriau naują kolektyvą ir pasirinkau sunkius kūrinius.
- Pats esate kūrėjas. Ar keliauti po pasaulį, grojant savo dainas, nebūtų mieliau?
- Apie tai negalvojau. Šio projekto tikslas – suteikti progą gyvai išgirsti šią muziką, kurią pasauliui dovanojo mano tėvas. Ir priversti ją skambėti tiksliai taip, kaip jis norėjo.
Mes nieko nebandome keisti. Liekame ištikimi tam, ką jis sukūrė ir įrašė. Nekeičiame nė vienos natos – viskas labai griežta. Kodėl? Nes daugelis tų, kurie ateina į koncertus, šią muziką girdi pirmąsyk. Noriu atkreipti publikos dėmesį į tėvą, o ne į save. Esu jo muzikos ambasadorius.
Kita vertus, klausytojai pastebi ir tai, kad moku groti gitara. Anksčiau sakydavo, kad man dar toli iki mano tėvo. Nesiginčiju. Tačiau publika dabar jau pripažįsta, kad aš šį tą sugebu.
- Šįmet laimėjote prestižinį „Grammy“ apdovanojimą už jūsų įrašytą F.Zappos kūrinį. Kaip manote, ką apie tai pasakytų jūsų tėvas?
- Buvo labai netikėta, kad mus nominavo, o laimėti – dar didesnė staigmena. Kūrinys „Peaches En Regalia“ buvo pripažintas geriausia instrumentine roko kompozicija. Aš tuo džiaugiuosi.
Tėvas turbūt sureaguotų pašaipiai. „Grammy“ – popmuzikos verslo išradimas, o tėvas kreivai į tai žiūrėjo.
Kita vertus, jis turbūt džiaugtųsi, kad įvertintas būtent šis kūrinys. Nes tėvą visą gyvenimą persekiojo kritika, bet apie „Peaches En Regalia“ niekas nėra pasakęs nieko bloga.
Kad pagaliau jam skirtas pripažinimas ir vieta roko istorijoje – visiškai teisinga. Tas „Grammy“ – ne mūsų, o tėvo nuopelnas.
- Grupę subūrėte iš jaunesnės kartos muzikantų, tačiau su jumis gastroliuoja ir buvęs F.Zappos grupės dainininkas Ray White'as. Jis pasirodys ir Vilniuje?
- Jis su mumis gastroliuoja porą metų. Turėtų kartu keliauti ir per Europą, tačiau nežinau, kas jam nutiko. Negalime su juo susisiekti. Matyt, kaltos kažkokios asmeninės problemos.
Tiesa, Ray su mumis dainuoja keturias penkias dainas per koncertą, tad jis nėra esminė pasirodymo dalis. Tėvo grupės narių išėjimas į sceną – kaip vyšnia ant skanaus torto. Tačiau tai nėra būtinybė.
- Jaunystėje dirbote MTV laidų vedėju, vėliau filmavotės TV serialuose. Ar muzika – jūsų svarbiausias pašaukimas?
- Nematau priežasčių savęs apriboti. Domiuosi daugybe įvairių sferų. Jei norite mane vadinti muzikantu – puiku. Bet kartais smagu pasijusti ir aktoriumi, ir golfo žaidėju – kurį laiką buvau rimtai šiuo sportu susirgęs. Kai turi daug veiklos, gyventi įdomiau.
- Jau beveik dvidešimt metų rašote ilgą kūrinį, kurį turėtų įrašyti daugybė garsių gitaristų. Kodėl nepavyksta jo pabaigti?
- Nes jis nuolat nesustodamas vystosi. (Juokiasi.) Tą kūrinį vadinu garso filmu, kuriame viena scena keičia kitą.
Norėčiau, kad jis būtų išleistas ne stereo, o erdvinio „surround“ garso formatu.
Bet, tobulėjant mano grojimui gitara, seniau parašytos kūrinio dalys man pradeda atrodyti pernelyg paprastos. Tad daug ką perdirbinėju. Kada nors tas kūrinys tikrai bus baigtas.
- Ar, išgirdę jūsų pavardę, žmonės iš anksto nusprendžia, kad esate keistuolis?
- Susiduriu su stereotipais. Daug kas mano, kad mano tėvas buvo beprotis arba bent jau labai keistas tipas, kuris grojo „trenktą“ muziką ir savo vaikams davė labai neįprastus vardus. Kaip žinote, mane jis pavadino pravarde, kurią buvo davęs mano motinos kojos pirštui. Tokio vardo iš pradžių net nenorėta registruoti.
Žmonės net bando rodyti gailestį – maždaug, kokie mes vargšeliai, su tokiu tėtušiu tikriausiai buvo nelengva. Bet sakau atvirai – mes buvome auklėjami kaip normalioje šeimoje. Nė vienas Franko vaikas nesusižavėjo alkoholiu arba narkotikais, niekada nebuvo suimtas, negulėjo reabilitacijos klinikoje.
O dabar prisiminkite visus tuos normalių įžymybių vaikus su normaliais vardais, kurie visiškai sumauna savo gyvenimą. O mes užaugome puikiai, apsupti meilės ir šilumos. Aš nesu surūkęs nė vienos cigaretės, niekada neprisiliečiau prie kvaišalų, nesu nė sykio pasigėręs. Net nejaučiau tokių pagundų. O juk mano vardas – Dweezilas.
- Ar mitas, kad jūsų tėvas buvo kone pamišėlis, – didžiausia kvailystė, kuri apie jį rašoma?
- Žinote, apie tėvą prirašyta daug knygų, bet nė vienos nesu skaitęs. Pati mintis, kad kažkas be jo sutikimo apie jį rašo knygas, man atrodo absurdiška.
Didžiausia neteisybė vis dėlto yra dažna nuomonė, kad tėvas muziką kūrė kone dėl pokšto. Turbūt taip yra todėl, kad populiariausi jo kūriniai buvo humoristiniai.
Kad suprastumėte, ką iš tiesų kūrė mano tėvas, reikia išklausyti visus jo albumus. Net tie, kurie vadina save tikrais F.Zappos gerbėjais, dažnai mūsų koncertuose išgirsta jo dainų, kurių iki šiol nežinojo.
- Ar tėvas palaikė jūsų norą būti muzikantu?
- Ne. Esame su juo apie tai kalbėjęsi. Tėvas visą gyvenimą sunkiai skynėsi kelią. Nė vienas tėvas savo vaikams nelinkėtų muzikanto profesijos.
Dabar, kai turiu du vaikus, tai puikiai suprantu. Būti muzikantu – tiesiog nepraktiška. Tačiau jis manęs nespaudė – visada leido daryti tai, ką noriu.

PS: Informaciją leidžiama skelbti viešai – dėkojame už tai.

www.relaxlive.lt